- vaščiūgoti
- vaščiū̃goti, -oja, -ojo (sl.?) 1. tr. mušti, pliekti (ppr. botagu ar pančiu): Stvėriau nuo sienos pantį ir kad ėmiau aš jį vaščiū̃got iš visų šonų! Smn. 2. intr. mojuoti: Ko vaščiūgoji, da akį iškirsi Nmj. 3. intr. čepsint ėsti: Kiaulės vaščiū̃goja Krsn. 4. tr. menk. nedailiai valgyti, ryti, kimšti: Ka vaščiū̃goja, ka vaščiū̃goja tą obuolį Plv. 5. tr. šerti, liuobti: Pradė[jo] šieną mūs vaščiū̃got Gs. \ vaščiūgoti; įvaščiūgoti; išvaščiūgoti; nuvaščiūgoti; suvaščiūgoti
Dictionary of the Lithuanian Language.